- šeimynykštis
- šeimýnykštis, -ė smob. (1) K, J.Jabl, BŽ608, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Als, Gd, Užv, šeimynýkštis (1) RŽ, NdŽ, DŽ1 1. CII48, N, Š, BŽ510, Škn šeimos narys, namiškis: Palikau [namie] šeimýnykštį nedidelį Nmk. Džiaugės tėvai ir broliai susilaukę pražuvusiojo šeimýnykščio MitI384. Mes visi ... vyrai, moteres, vaikai šeimynykščiai KlM176. 2. R, MŽ, Sut, N, K, I, Ak, M, BŽ608, KŽ, DūnŽ, KlvrŽ samdinys, tarnas, darbininkas: Mandyk šeimynykštį, koks jis yra: ba piktas, ba čyras, ba darbus J. Tas šeimýnykštis pravarus man J. Šeimynýkštis viską turėjo nūdirbti Grd. Kitų ūkininkų šeimynykščiai daugiau nebevalgė iš kodžių TDrVII145-146(Dov). Vienas ponas toks buvęs: kad nusisamdydavęs gerą šeimynykštį, tai jis po dvejus, po trejus metus sulaikydavęs LMD(Žg). Suderėtą asilą gaspadorius liepė šeimýnykščiu (dat.) nuvesti į stainią BM202(Grnk). Ūkininkas nuo ūkininko šeimynykštį atkalbinėja vis didesnę algą pasiūlydami TS1902,4-5. Kalvio šeimynykštis D.Pošk. Didesnė šeimynos dalis gaudavo iš žemvaldžio bandą – žemės sklypą, kuriame šeimynykštis galėdavo pasisėti javų, laikyti gyvulių ir iš to su savo šeima gyventi atskiruose kaimo namuose rš. ^ Su gerumu labiau sveikatą iš šeimynykščio ištrauksi, nekaip su piktumu LTR(Erž). Negimdytas – ne vaikas, nelaižytas – ne veršis, nesamdytas – ne šeimynykštis LTR(Krp). ║ feodalui priklausantis žmogus: Šauki į sukilėlių kariuomenę mano žmones, mano šeimynykščius, visai neatsiklausdamas mano sutikimo J.Gruš.
Dictionary of the Lithuanian Language.